Šiaulių ŽRVVG viešinimo straipsnis
Elektroninis lankstinukas/ atmintinė pareiškėjams
Šiaulių žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės teritorijoje yra net keletas žuvininkystės įmonių, kurios aktyviai veikia. Todėl aktyvių žmonių dėka regione plėtojama pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios partnerystė, įtraukiant žvejybos ir akvakultūros sričių atstovus. Rezultatai juntami jau dabar, nes sparčiai auga akvakultūros sektorius, saugomas žuvininkystės paveldas, didinamas žuvininkystės įmonių konkurencingumas. Europine parama siekiama toliau plėtoti ekonominę ir socialinę žvejybos ir akvakultūros regionų padėtį, didinti šios veiklos produktų pridėtinę vertę ir konkurencingumą, išlaikyti esamas ir sukurti naujų darbo vietų.
Šiaulių ŽRVVG vizija
Šiaulių ŽRVVG įsteigta 2013 m. gegužės 16 d. (steigėjai: Kęstutis Vaičaitis atstovauja verslui; Algirdas Baikauskas atstovauja visuomeninei organizacijai; Domantas Kizlas atstovauja jaunimui). Jos, kaip ir kitų ŽRVVG, misija – remti vietos iniciatyvas, užtikrinant pilietinės visuomenės, vietos valdžios ir verslo partnerystę, efektyviais būdais skatinti vietos gyventojų socialinį, ekonominį aktyvumą, didinant užimtumą, skatinant vietos verslo plėtrą, stiprinant socialinę integraciją. Šiaulių ŽRVVG teritorijos vizija iki 2023 m. – išplėtotas žuvininkystės rekreacinis regionas, jungiantis vidaus vandenų žvejybos, akvakultūros ūkinius subjektus, gaminančius kokybišką žuvininkystės produkciją vietos ir užsienio rinkai, užtikrinantis geras žuvininkystės darbuotojų ir bendruomenės narių gyvenimo sąlygas.
Šiaulių ŽRVVG tikslai
Pasak Arvydo Juciaus, reikia paskubėti, nes iki 2014–2020 metų finansinio laikotarpio paramos Lietuvos žuvininkystės sektoriui lieka labai nedaug laiko. Arvydas Jucius vadovauja UAB ,,Šilo Pavėžupis“, puikiai žino, kokia pravarti ES parama šalies žuvininkystės ūkio šakai. Bronius Astrauskas vadovaujantis UAB ,,Šventjonis“ antrina išsakytiems teiginiams, bei tikisi kad Šiaulių ŽRVVG biudžetas bus nemažesnis kaip 600 tūkst. eurų. Šios lėšos bus skirstomos Šiaulių r, Šiaulių m. Rėkyvos sen., Kelmės r. ir Telšių r., 20 proc. jų bus panaudota šešerius metus paramos įsisavinimui administruoti. Kiekvieną priemonę privalu susieti su žuvininkyste. UAB ,,Daventa“ direktoriaus Domanto Kizlo ir UAB ,,Žemaitijos žuvis“ direktoriaus nuomone, prioritetai turėtų būti teikiami verslo įmonėms, kuriems padedant buvo suformuotas ES paramos krepšelis. Jis buvo formuojamas atsižvelgiant į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktus 2013 m. duomenis. Žinoma, tai neturi būti priežastis kuri apsunkintų pretendentų į paramą padėtį. Nes kaip žinia, pagrindinis atrankos kriterijus yra ir bus darbo vietų kūrimas.
Prioritetų svarba
Šiaulių ŽRVVG valdybos pirmininkas Kęstutis Vaičaitis atkreipė dėmesį, kad neatitikę tokių kriterijų rajonai nepateko į ŽRVVG ir negali pretenduoti į ES paramą. „Rusėjo mėnesį pasirašėme sutartį su NMA Šiaulių žuvininkystės regiono vietos plėtros strategijos iki 2023 metų parengimas ir tikimės, kad greitai, kai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengtą strategiją patvirtins, Šiaulių ŽRVVG taip pat parengs savo taisykles ir teiks projektus gauti paramą“. Kęstutis Vaičaitis primena, kad pareiškėjai teiks paraiškas pagal Šiaulių ŽRVVG numatytus projektus ir priemones, atkreipiamas dėmesys kad pareiškėjai turi būti iš tos teritorijos, kuriai priklauso. Šiaulių ŽRVVG valdybos pirmininko nuomone, prioritetai bus teikiami šia tvarka: pirma – infrastruktūriniai, visuomenės poreikiams skirti projektai, antra – ne pelno siekiantys projektai (mokymai, bendradarbiavimo skatinimas, konferencijos, išvykos ir t. t.).
Pareiškėjų atrankos kriterijai
Pareiškėjai gali būti įmonės ir asociacijos. Laukiama idėjų tiek verslo, tiek socialiniams projektams – tik jų finansavimo intensyvumas skiriasi. Vertinant projektus pagal pirmąją kryptį, prioritetai bus teikiami kuriantiesiems darbo vietas. Todėl buvo suformuota stambi priemonė, į kurią patenka mažos ir vidutinės įmonės, užsiimančios akvakultūra, žuvų auginimu, realizavimu, jų perdirbimu. Paramos intensyvumas verslo pobūdžio projektams – iki 50 proc. Ne pelno siekiantiems projektams parama daug didesnė – intensyvumas iki 95 proc., tiek pareiškėjai gali gauti iš Šiaulių ŽRVVG, kitos lėšos turi būti paties pareiškėjo. Ne pelno siekiantys projektai gali būti skirti valtelėms, rūkykloms, pakrantėms tvarkyti, parama – iki 19 tūkst. eurų. Bendruomenė gali pradėti verslauti, pvz., nusipirkti įrangą su rūkykla. Priklauso nuo idėjos, kaip norima tas lėšas panaudoti –modernizuoti ūkį, pirkti techniką, statyti, rekonstruoti ir t. t. Šiaulių ŽRVVG projektus gauti paramą numato pateikti keliolika potencialių paramos gavėjų. Kęstutis Vaičaitis pabrėžia, kad pretenduojantieji į paramą privalo žinoti, jog neužtenka turėti tvenkinį ar ežerą. Vertinimo kriterijuose numatyta, kad turi būti įkurta įmonė ar registruota individualioji veikla, sukurta bent viena ar daugiau darbo vietų. Pasak valdybos pirmininko, ES parama turi būti naudojama racionaliai.
2020 m. "Vidaus vandenų žuvininkystės studija"
